Labas. Aš esu Brigita. Prašau, kreipkis į mane, Tu. Aš palaikau mamas per jų radikaliausius gyvenimo pokyčius.

 

Kai prieš 4 metus pagimdžiau dukrą, aš suprantau, kad per savo gyvenimą patyriau daug poslinkių ir pokyčių, didelių ar mažų, bet niekas neprilygsta motinystei. Ji parklupdė mane ant kelių. Aš praradau suvokimą, kas aš, kai aš tapau motina. Motinystė iškėlė šešėlius, nuo kurių nebegalėjau pabėgti. Turėjau su jais susitikti. Procesas tęsiasi, vystosi savo tempu, bet nuostabausia yra tai, kad: motinystė pabudino mano širdį, išmokė besąlygiškai mylėti ir džiaugtis mažais dalykais, šia akimirka su savo dukra ir viskuom, kas mane supa. Mane vis labiau pradėjo žavėti motinystės tema arba perėjimas į motinystę. Stebėdama savo transformacinę motinystės kelionę, aš pradėjau domėtis, kaip galėčiau padėti mamoms šiame savęs praradimo ir atradimo procese, savo kūno pažinime. 

 

Supratau, kad pirmiausia turiu pati susivokti savo kūne. Todėl 2020 pradėjau studijuoti somatinę (kūno ir judesio) terapiją Intergrative Body Movement & Therapy (Londonas, JK) institute. Man liko tik pusmetis iki trečių paskutininiųjų metų pabaigos. Tai mane visiškai pakeitė. Jaučiu meilę sau ir savo kūnui kaip niekada anksčiau. 2022 m. dalyvavau Dulų Asociacijos organizuojamuose dulų pogimdymo mokymuose, trukusių pusmetį. Šiuose mokymuose, galima sakyti, buvo įžiebta mano kaip dulos „ugnis“.

 

Kaip dula po gimimo, mama ir somatinio judesio terapijos studentė, esu čia, kad padėčiau priartėti tau prie savo kūno, savo tikrosios esmės. Esu čia kaip tavo empatiška klausanti ausis ar petys, į kuri galima atsiremti, palaikančios ir padedančios rankos, su besąlygišku priėmimu ir meile, tokios, kokia esi. Esu čia tam, kad palaikyčiau tave laikotarpyje gimdymo arba perėjimo laikotarpiu, kai iš naujo bandai atrasti save. 

 

Norėčiau padėti tau šioje laukinėje ir individualioje motinystės kelionėje. 

 

 

Kaip viskas prasidėjo:

 

Gimiau ir augau Lietuvoje, bet kai man buvo 19 metų, išvykau gyventi į Londoną ir ten gyvenau 12 metų. Po finansų studijų universitete dirbau finansų planavimo sektoriuje. Tačiau aš galiausiai pavargau nuo Londono šurmulio. Iš pradžių padėjo meditacija, joga, pabėgimai į gamtą, bet galiausiai su vyru nusprendėme grįžti į Lietuvą. Kai jau pakavomės daiktus aš sužinojau, kad laukiuosi. Tai įvyko prieš 4 metus. 

 

Man pasisekė, kad motinystės atostogos prasidėjo, kai laukiausi antrą mėnesį. Aš turėjau laiko marias apsiprasti naujuose namuose, kurie iš pradžių jautėsi labai svetimi. Žinau, koks bauginantis jausmas gali būti atsidūrus naujoje šalyje (net jei ta šalis yra namai) arba naujoje vietoje, situacijoje ar naujoje pradžioje. Nieko nelaukdama nusipirkau šunį ir mėgavausi ilgais pasivaikščiojimais miške iki pat gimdymo dienos. Nėštumas vėl sujungė mane su gamta ir kūnu. Tai buvo pats palaimingiausias laikas. Kai laukiausi 18-ą savaitę išvykau į 10 dienų Vipasanną Ispanijoje. Tai padėjo pamatą mano pokyčiams, suteikė erdvę išssiugdyti didesnę kantrybę, įsiklausyti į savo kūno pojūčius, susijungti su savo kūdikiu gimdoje. Tačiau laimė išsisklaidė gimus dukrai. Jaučiausi kalta, kad gimdymas nebuvo toks, kokio tikėjausi. Aš jaučiausi, kad motinystė - ne mano pašaukimas. Jaučiausi prislėgta, pasinėriau į depresiją. Ir be visa to, aš labai gerai mokėjau tai slėpti ir apsimesti, kad su viskuom galiu susitvarkyti pati.

 

Kai dukrytei sukako vieneri, pradėjau galvoti apie galimybę grįžti į darbą finansų srityje, bet vien nuo minties apie tai, per kūną keliavo šiurpas. Žinojau, kad turiu pakeisti savo gyvenimą. Atradau somatinę terapiją ir akimirksniu supratau, kad tai mano naujos kelionės pradžia.