Labas. Aš esu Brigita. Prašau, kreipkis į mane, Tu. Aš palaikau mamas per jų radikaliausius gyvenimo pokyčius. Padedu joms pereiti iš pasimetimo prie pusiausvyrus, aiškumo ir saugumo kūne, bet kuriame motinystės etape, pasitelkiant Motinystės Koučingą ir Kūno ir Judesio (Somatinę) Terapiją bei kitus metodus.

​

Kai prieš 4 metus pagimdžiau dukrą, aš suprantau, kad per savo gyvenimą patyriau daug poslinkių ir pokyčių, didelių ar mažų, bet niekas neprilygsta motinystei. Ji parklupdė mane ant kelių. Aš praradau suvokimą, kas aš, kai aš tapau motina. Motinystė iškėlė šešėlius, nuo kurių nebegalėjau pabėgti. Turėjau su jais susitikti. Procesas tęsiasi, vystosi savo tempu, bet nuostabausia yra tai, kad: motinystė pabudino mano širdį, išmokė besąlygiškai mylėti ir džiaugtis mažais dalykais, šia akimirka su savo dukra ir viskuom, kas mane supa. Mane vis labiau pradėjo žavėti motinystės tema arba perėjimas į motinystę. Stebėdama savo transformacinę motinystės kelionę, aš pradėjau domėtis, kaip galėčiau padėti mamoms šiame savęs praradimo ir atradimo procese, savo kūno, vertybių, gyvenimo tikslo ir džiaugsmo pažinime. 

 

Supratau, kad pirmiausia turiu pati susivokti savo kūne. Todėl 2020 pradėjau studijuoti somatinę (kūno ir judesio) terapiją Intergrative Body Movement & Therapy (Londonas, JK) institute. Tris metus trukusi programa mane visiškai pakeitė. Jaučiu meilę sau ir savo kūnui kaip niekada anksčiau. 2022 m. dalyvavau Dulų Asociacijos organizuojamuose dulų po gimdymo mokymuose, trukusių pusmetį, kad galėčiau giliau suprasti laikotarpį po gimdymo.

​

Vis tik norėjosi eiti dar giliau, todėl 2023 pradėjau studijuoti ,,Seasons of Matrescence ™" programoje. Matrasencas tai pokyčiai, kuriuos patiria mama - jie primena paauglystę. Kaip ir paauglystė tapimas mama yra vystymosi etapas ir jis neįvyksta vos pagimdžius kūdikį. Tam reikia laiko. Tapus mama labai dažnai  pasikeičia mūsų vertybės, tapatybė, santykiai, draugystės, karjera, dvasiniai troškimai... O kartais gali jaustis netgi taip, kad mūsų gyvenimas apsisuko 360 laipsnių kampu. Ir tai nebūtinai pasibaigia su pirmu vaiku. Prie viso to aplinka dažnai nėra pasirengusi priimti mūsų naujos versijos, todėl nenuostabu, kad daugelis mamų jaučiasi visiškai pasimetusios šioje kelionėje.  

 

Mano suvokimu tik patiriant ir pažįstant savo kūną mes gebame ugdyti gebėjimus, įgūdžius, įrankius, pasitikėjimą ir atsparumą permainoms, iššūkiams, su kuriais jos neišvengiamai susiduriame savo motinystės kelionėje. Aš sutelkiu dėmesį ne tik į tai, kaip padėti mamai susiorientuoti, su kuo ji dabar susiduria, bet ir į jos gebėjimą išbūti pokyčius ateityje, priartėti prie savo kūno, savo tikrosios esmės. Pokyčius jos tapatybės kisme, kuri niekada nėra statiška, o taki kaip vandenynas. 

​

Kaip viskas prasidėjo:

 

Gimiau ir augau Lietuvoje, bet kai man buvo 19 metų, išvykau gyventi į Londoną ir ten gyvenau 12 metų. Po finansų studijų universitete dirbau finansų planavimo sektoriuje. Tačiau aš galiausiai pavargau nuo Londono šurmulio. Iš pradžių padėjo meditacija, joga, pabėgimai į gamtą, bet galiausiai su vyru nusprendėme grįžti į Lietuvą. Kai jau pakavomės daiktus aš sužinojau, kad laukiuosi. Tai įvyko prieš 5 metus. 

 

Man pasisekė, kad motinystės atostogos prasidėjo, kai laukiausi antrą mėnesį. Aš turėjau laiko marias apsiprasti naujuose namuose, kurie iš pradžių jautėsi labai svetimi. Žinau, koks bauginantis jausmas gali būti atsidūrus naujoje šalyje (net jei ta šalis yra namai) arba naujoje vietoje, situacijoje ar naujoje pradžioje. Nieko nelaukdama įsigyjau šunį ir mėgavausi ilgais pasivaikščiojimais miške iki pat gimdymo dienos. Nėštumas vėl sujungė mane su gamta ir kūnu. Tai buvo pats palaimingiausias laikas. Kai laukiausi 18-ą savaitę išvykau į 10 dienų Vipasanną Ispanijoje. Tai padėjo pamatą mano pokyčiams, suteikė erdvę išssiugdyti didesnę kantrybę, įsiklausyti į savo kūno pojūčius, susijungti su savo kūdikiu gimdoje. Tačiau laimė išsisklaidė gimus dukrai. Jaučiausi kalta, kad gimdymas nebuvo toks, kokio tikėjausi. Aš jaučiausi, kad motinystė - ne mano pašaukimas. Jaučiausi prislėgta, pasinėriau į depresiją. Ir be visa to, aš labai gerai mokėjau tai slėpti ir apsimesti, kad su viskuom galiu susitvarkyti pati.

 

Kai dukrytei sukako vieneri, pradėjau galvoti apie galimybę grįžti į darbą finansų srityje, bet vien nuo minties apie tai, per kūną keliavo šiurpas. Žinojau, kad turiu pakeisti savo gyvenimą. Atradau somatinę terapiją ir akimirksniu supratau, kad tai mano naujos kelionės pradžia.